Nors dar turime nueiti ilgą kelią, tikrai esame arčiau savo tikslo nei bet kada anksčiau.
Kompiuterių pramonėje dirba labai daug žmonių ir jų skaičius vis didėja. Šie žmonės naudojasi asmeniniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais arba darbdavio suteiktais įrenginiais. Tačiau produktyvumą dažnai riboja turimų ekranų skaičius, jų kaina, kelionės nepatogumai, privatumo problemos (kai ekranas matomas kitiems), nepakankama ekrano raiška ir turinio apribojimas dvimačiu vaizdu plokščiame ekrane.
Atrodo, kad mišrios realybės akiniai išsprendžia daugelį šių problemų. Pavyzdžiui, "Apple" "Vision Pro" užtikrina krištolo skaidrumo vaizdo kokybę ir aukštą raišką visuose ekranuose. Ir "Vision Pro", ir "Quest 3" leidžia naudoti kelis "plaukiojančius" ekranus, kurie gali būti išdėstyti ir keičiami pagal jūsų poreikius (su tam tikrais apribojimais).
Su šiais akiniais užtikrinamas visiškas privatumas, nes tik jūs matote plaukiojančius ekranus. Su jais taip pat galite keliauti, kad ir kur keliautumėte. Be to, naudodami abiejuose akiniuose esančias kameras galite atsiskirti gražioje virtualioje aplinkoje arba grįžti į realybę.
Kodėl, turint omenyje šiuos privalumus, darbas su VR ir (arba) AR akiniais vis dar atrodo... toks keistas? Na, manau, kad jau žinau priežastį. Savaitę praleidau dirbdamas su "Meta Quest 3" ir naudodamas ją viskam, ką darau kasdien. Mano laimei, "Meta" išleido "v67" atnaujinimą maždaug tuo pačiu metu, kai nusprendžiau tai padaryti. V67 atnaujinimas leidžia naudotojams atjungti virtualius langus nuo "doko", prie kurio jie anksčiau buvo pritvirtinti, ir patalpinti juos bet kurioje erdvės vietoje. Dėl to "Quest 3" patirtis tampa panašesnė į "Apple Vision Pro" su papildomais privalumais, kuriuos siūlo "Quest 3". Pasinerkime į detales.
Darbas prie "Meta Quest 3" - mano patirtis
Kad galėčiau dirbti su "Quest 3", man reikėjo kelių dalykų. Žinoma, kompiuterio, bet ne tik jo. Mano darbas susijęs su socialinės žiniasklaidos paskyrų tvarkymu, straipsnių rašymu ir nuotraukų bei vaizdo įrašų redagavimu. Laimei, "Quest 3" yra pakankamai galingas, kad su pirmąja užduotimi susidorotų pats, neprisijungęs prie kompiuterio. Tačiau norint redaguoti nuotraukas ir vaizdo įrašus, būtinas ryšys su kompiuteriu.
Atnaujinus "v67" versiją, kuri iš esmės leidžia dirbti operacinės sistemos lygmeniu nenaudojant programėlės, nusprendžiau nusipirkti "Logitech" klaviatūrą ir "Bluetooth" pelę savo "Quest 3". Kai reikėdavo dirbti kompiuteriu redaguojant vaizdo įrašus ar nuotraukas, paleisdavau nuotolinį ekraną kompiuteryje ir akiniuose, sujungdamas kompiuterį su "Quest 3". Ši sąranka apsiriboja vienu ekranu, tačiau kartu su nuotoliniu ekranu akiniuose galima atidaryti ir kitus ekranus, pvz., interneto naršyklę.
Kai kurios programos, pavyzdžiui, "Immersed", leidžia naudoti kelis kompiuterio vaizdą atspindinčius ekranus, tačiau mano bandymų metu tai buvo prasta patirtis - buvo sunku nepastebėti didelio vėlavimo, o virtualių ekranų raiška buvo labai prasta. Nepaisant to, kad turėjau "Wi-Fi" maršrutizatorių 6 ir bandžiau prijungti "Quest 3" prie kompiuterio, kad būtų geriau perduodami duomenys, tai nelabai padėjo. Taigi pasilikau prie nuotolinio ekrano iš "Meta" ir ėmiausi darbo.
Pradėkime nuo teigiamų dalykų. Straipsnį pradėjau rašyti naudodamasis akiniais, o beveik visą darbą atlikau "Meta Quest" naršyklėje su keliais atidarytais langais. Verta paminėti, kad, kitaip nei "Quest 3", "Apple Vision Pro" turi integruotų programų, todėl neapsiribojame vien naršykle. Susieti visas savo paskyras buvo šiek tiek sudėtinga, bet suprantama, nes "Meta" neturi integruotos ekosistemos kaip "Apple", kur vienas prisijungimas suteikia prieigą prie beveik visko.
Iš pradžių mano patirtis rašant straipsnį ir atliekant "tyrimą" buvo gana teigiama. Galėjau susikurti iki šešių langų - tris plūduriuojančius, kur tik norėjau, ir tris pritvirtintus prie doko - ir šia funkcija puikiai pasinaudojau. Nors daugiausia naudojausi trimis langais, produktyvumo padidėjimas buvo pastebimas. Galėjau lengvai paleisti teksto redaktorių, "Twitter", "Analytics", "Google" ir viską, ko man reikėjo, tiesiai priešais save.
Klaviatūros ir pelės sąranka yra gana patogi. Nepaisant keleto problemų, kurias paminėsiu vėliau, jomis apskritai naudinga ir net malonu naudotis. Nepaprasta patirtis matyti pelės žymeklį, pakibusį tikroje erdvėje tarp langų. Taip pat galėjau lengvai perkelti ir keisti langų dydį naudodamas pelę.
Klaviatūra veikė gerai ir netgi turėjo savo (nors ir netobulą) sekimo sistemą, kuri leido naudoti "pasistūmimo portalą" dirbant VR.
Dar vienas didelis privalumas - galimybė dirbti bet kur naudojant tik akinius, pelę, klaviatūrą ir "Wi-Fi" ryšį. Saulėtomis dienomis man dažnai patikdavo dirbti lauke, savo terasoje (žinoma, stengdamasis nesugadinti lęšių ar ekranų). Man patiko naudotis "Lakeside Park Met" virtualia aplinka, kurioje, žvelgdamas į vaizdingą kalnų ir miškų panoramą, galėjau leisti raminančią muziką ir jausti pučiantį vėjelį. Ši funkcija yra fantastiška, kai norisi susikaupti darbui, neblaškant tikrovės, ir šiek tiek pasitelkti kūrybiškumą stebint nuostabius kraštovaizdžius.
Problemos
Mano patirtis rašant straipsnius ir valdant socialinę žiniasklaidą naudojant "Goggles" buvo padori. Nors užduotis buvo galima atlikti, turiu pripažinti, kad tai nebuvo geresnė patirtis, palyginti su darbu kompiuteriu. Galimybė turėti kelis ekranus, pasinerti į gražią aplinką ir dirbti praktiškai iš bet kurios vietos yra pastebimi privalumai. Tačiau šiuos privalumus užgožia kelios problemos, mažinančios bendrą jų poveikį. Apžvelkime pagrindines problemas, su kuriomis susidūriau.
Čia pateikiamas pagrindinių tobulintinų sričių, kurias išsamiai aptarsiu straipsnyje, sąrašas:
- Patogumas
- Rezoliucija
- Apdorojimo galia
- Sistema ir integracija - UI/UX
Patogumas
"Patogumas" yra bendra sąvoka - ji apima daug veiksnių, įskaitant patogumą, svorį, paprastą naudojimą ir norą naudoti akinius. Apžvelkime šiuos aspektus.
"Questa 3" naudoju "Kiwi Design" galvos dirželį ir AMVR sąsają, kad akiniai būtų patogesni. Jie gerokai pagerina komfortą ir pusiausvyrą. Be šių priedų dėl standartinio galvos dirželio per valandą darbas su akiniais taptų gana nepatogus.
Tačiau net ir su patogiais priedais vis tiek jaučiu akinius ant galvos. Galiu juos nešioti apie šešias valandas be didesnio diskomforto, tačiau ilgainiui vis dažniau norisi juos nusiimti kelioms minutėms. Be to, nors priedai pagerina pusiausvyrą, jie taip pat padidina akinių svorį, todėl jų svoris vis dar juntamas.
Naudojimo paprastumas ir noras naudoti akinius yra tokie pat svarbūs kaip ir svoris bei patogumas ir dažnai neatsiejami vienas nuo kito. Pagalvokite, kiek žmonių nenorėtų nešioti net pačių patogiausių ir lengviausių akinių, jei jie gadintų plaukus arba turėtų prastą sąsają ir naudotojo patirtį. Jei esate plikas, akivaizdu, kad šios problemos neturite, tačiau daugelis žmonių nenori gadinti plaukų, naudodami akinius ir po to išeidami iš namų.
Rezoliucija
Vaizdo kokybė tebėra didelė dabartinių akinių problema. Nors "Apple Vision Pro" šioje srityje padarė didelę pažangą, tačiau jos kaina yra 3500 JAV dolerių. Be to, sklando gandai.kad net prieinamesnių "Apple Vision" akinių skiriamoji geba gali būti mažesnė, siekiant sumažinti išlaidas.
Dirbau su "Quest 3", o ne su "Apple Vision Pro", todėl mano nuomonė pagrįsta šių akinių skiriamąja geba. Akinių "Quest 3" kiekvienos akies skiriamoji geba yra 2064×2208, t. y. 30% didesnė nei akinių "Quest 2". Naujieji blynelio formos lęšiai taip pat pastebimai geresni nei ankstesnės kartos Fresnelio lęšiai. Nepaisant to, vis dar nesame ten, kur norėtume būti.
Galėjau skaityti tekstą daug nejudindamas galvos, nes blyno formos lęšiai užtikrina beveik krištolo skaidrumo vaizdą ir tinkamą matymo lauką. Taigi, kokia problema?
Problema ta, kad ši skiriamoji geba neatitinka mano "Full HD" monitoriaus kokybės. Nors akinių skiriamoji geba didesnė, jie apima platesnį regėjimo lauką, todėl sumažėja pikselių skaičius laipsnyje (PPD), nes pikseliai pasiskirsto didesniame plote. Priešingai, monitorius paprastai apima tik 50-60 laipsnių mūsų matymo lauko, todėl PPD yra daug didesnis.
Nematau įtikinamų priežasčių, dėl kurių turėčiau pereiti nuo monitoriaus prie darbo akinių. Akiniai neturi didesnės skiriamosios gebos ar sodresnių spalvų, palyginti su mano monitoriumi - bent jau kol kas.
Apdorojimo galia
"Meta Quest 3" yra dvigubai galingesnis už savo pirmtaką ir pasižymi įspūdingu našumu kaip atskiras įrenginys. Tačiau jis vis dar priklauso nuo mobiliojo lusto ir negali susidoroti su sudėtingomis užduotimis. Pavyzdžiui, juo sunku redaguoti nuotraukas ar vaizdo įrašus, nes nėra specialių programų, o net tokios pagrindinės užduotys, kaip redagavimas "Canva" programoje per naršyklę, buvo prasta patirtis, daugiausia dėl didžiulio vėlavimo.
"Apple Vision Pro" turi M2 ir R1 lustus, todėl yra daug galingesnis. Tačiau dėl didesnės galios atsiranda kompromisų, įskaitant didesnį akinių dydį, didesnę kainą, didesnį akumuliatorių ir sudėtingesnį aušinimą. Tobulėjant mikroschemų technologijoms, artimiausiais metais galime tikėtis reikšmingų patobulinimų šioje srityje.
Sistema ir integracija - UI/UX
Manau, kad iš visų išvardytų problemų svarbiausia yra vartotojo sąsajos ir (arba) vartotojo sąsajos problema. Ji apima daugybę varginančių nepatogumų operacinės sistemos lygmeniu. Tarp jų - nedideli trikdžiai, pavyzdžiui, netinkamai veikianti klaviatūra, netyčiniai paspaudimai sulenkus pirštus spausdinant ir pelės žymeklis, kuris ne visada pasirenka numatytą elementą. Tarp rimtesnių problemų - pagrindinių programų, tokių kaip skaičiuotuvas ar užrašai, nebuvimas ir bendra patirtis, kuri labiau primena "Android" telefoną nei kosminį kompiuterį. Be to, prie bendro diskomforto prisideda tokios problemos kaip nesinchronizuoti elementai ir vėluojantis nuotolinis ekranas net ir esant stipriam "Wi-Fi" ryšiui.
Prieš laikant akinius rimta darbo priemone, reikia išspręsti keletą vartotojo sąsajos problemų. Nors techniškai tokią patirtį galima pasiekti akinius susiejus su kompiuteriu naudojant tokias programas kaip Immersed, kuri leidžia sukurti kelis ekranus ir imituoti kompiuterio patirtį (kaip ir bandžiau, nors man tai nepasiteisino), toks metodas šiek tiek sumenkina erdvinio kompiuterio idėją. Taip, jis prideda "erdvinį sluoksnį" prie jūsų kompiuterio patirties, bet jos visiškai nepakeičia. Geriausia būtų rinktis tokį sprendimą, kai visiems mano darbo poreikiams pakaktų vien akinių, klaviatūros ir pelės.
Nors techniškai tai įmanoma, dėl daugelio operacinės sistemos lygmens problemų tai toli gražu nėra praktiška. Met turi iš naujo įvertinti šio prietaiso paskirtį ir jo integraciją į ekosistemą. Operacinė sistema turėtų būti panašesnė į kompiuterį, o ne į išmanųjį telefoną, kad būtų galima efektyviai dirbti.
Pavyzdžiui, kai prijungiu kompiuterį prie "Quest 3" naudodamas nuotolinį ekraną, kiekvieną kartą norėdamas naudoti "Bluetooth" klaviatūrą ir pelę turiu ją perjungti iš "Quest" į kompiuterį. Nors abiejuose įrenginiuose yra mygtukai, leidžiantys perjungti jungtis iš vienos jungties į kitą be pakartotinio suporavimo, šis procesas sumažina tik vieno ekrano privalumą. Kodėl turėčiau turėti kelis plaukiojančius "Quest" langus, jei negaliu iš jų kopijuoti informacijos ir įklijuoti jos į kompiuterį? Ir kodėl negaliu perkelti lango iš kompiuterio į savo virtualiąją erdvę?
Ką reikia patobulinti ir kas laukia ateityje
Nors paklausti, ką reikėtų patobulinti, norisi atsakyti "viską, ką minėjau pirmiau", verta apsvarstyti daugiau aspektų.
Be to, kad "Meta" daugiausia dėmesio skiria vartotojo sąsajai ir UX tobulinti, norėčiau, kad "Codec Avatars" pagaliau patektų į atskirus akinius.
"Codec Avatars" yra viena iš perspektyviausių technologijų, kurios ateinančiais metais, o gal net dešimtmečiais atsiras VR/AR srityje. Šie avatarai yra labai tikroviški virtualūs žmonių atvaizdai, išsiskiriantys iš šiuo metu naudojamų labiau karikatūriškų avatarų Met. Jie pasiekia tokį hiperrealizmo lygį, kad veiksmingai įveikia "keistumo slėnio" problemą, kuri anksčiau kankino panašias technologijas.
Jei "Meta" tikrai patobulins kodekų avatarus, skirtus "Meta Quest Pro 2" bus išleistas 2027 m., manau, kad palaipsniui, bet vis labiau domėsimės VR/AR akinių naudojimu per dieną. Galimybė, kad draugas ar šeimos narys virtualiai atsirastų mano kambaryje, suteiktų daug geresnę patirtį nei vaizdo skambučiai išmaniuoju telefonu.
Kitas mišrios realybės akinių pranašumas, palyginti su tradiciniais plokščiaisiais ekranais, yra galimybė sąveikauti su 3D elementais aplinkoje. Nors aplink jus gali plaukioti 2D ekranai, įsivaizduokite, kad galite į savo erdvę perkelti 3D modelį. Tai suteikia naują dimensiją sąveikai su skaitmeniniu turiniu.
Tai tikrai įmanoma ir manau, kad populiarėjant mišrios realybės akiniams programėlių ir žiniatinklio kūrėjai ims ieškoti kūrybiškų būdų, kaip perkelti skaitmeninį turinį iš ekrano į 3D erdvę. Galų gale man labiau patinka dirbti kompiuteriu, o ne akiniais. Tačiau atlikdamas bandymus pamačiau mišrios realybės akinių teikiamas galimybes. Nors antraštės skelbia, kad "Meta" "degina" milijardus savo "Metaverse Reality Labs", matau didėjančią konkurenciją ir pasiektus svarbius šios srities laimėjimus. Mišrios realybės akiniai vis dar yra palyginti nauji, ir tai pirmas kartas, kai operacinės sistemos lygmeniu matome tokius išbaigtus akinius kaip "Apple Vision Pro".
Manau, kad iki dešimtmečio pabaigos gerokai padidės šių akinių pritaikymas ne tik vaizdo žaidimams, bet ir darbui. Taip pat tikiuosi, kad "Meta" pradės gauti pelną iš savo VR/AR padalinių 30-ajame dešimtmetyje.
